- teikšt
- teĩkšt interj. DūnŽ 1. NmŽ, Jdr, Šv taukšt (sudavimui nusakyti): Teĩkšt par ausį, i susitūpiau Krš. Teĩkšt iš atkalos, dantis išlėkė Rdn. Teĩkšt galvą į balkį, stypt arklys i pasispardė Šts. Daktaras par sturplį su ranka teĩkšt – gurgt ir nurijo arklys salietrą Trk. Tiktai Mikė teikšt jam į galvą su mietu BsPII36. 2. iššovimui nusakyti: Teĩkšt, teĩkšt! A dešimt šūvių išmušo Pj. 3. LKKXIII34 nukritusio daikto suteškėjimo garsui nusakyti. 4. suskilimo, susprogimo garsui nusakyti: Teĩkšt ir susproginėjo puodas Lnk.
Dictionary of the Lithuanian Language.